Kai gyvenimas suskamba ne šventiškai, o diagnozės žodžiais, atsiranda akimirkos, kurios iš esmės perrašo šeimų likimus. Mažoji Ieva, savo rankomis kurdama apyrankes ir visas už jas gautas lėšas skirdama sergantiems vaikams, tampa tyliu, bet labai stipriu priminimu, kad empatija gali gimti net vaiko delnuose. Šalia šios istorijos – „Mamų unijos“ vadovė Justina Mėlinauskaitė, kuri kasdien stovi prie šeimų skausmo slenksčio ir padeda joms ne tik finansiškai, bet ir emociškai išlikti, kai pasaulis ima griūti. O šią bendrystę dar labiau sustiprina LCCUK prezidentė Laura Budrienė, telkianti Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenę realiems veiksmams, kurie virsta konkrečia pagalba vaikams Lietuvoje.
Šių trijų istorijų sankirta šiandien įgauna labai aiškų pavidalą – šį šeštadienį vyksiančiose Didžiosiose Joninėse Jungtinėje Karalystėje, kur susitinka šventė ir atsakomybė, bendruomenė ir pagalba, asmeninė iniciatyva ir organizuotas gerumas. Tai momentas, kai Ievos mažas, bet tvirtas sprendimas, „Mamų unijos“ ilgametė misija ir LCCUK telkiama diaspora susijungia į vieną žinutę – kad nė viena šeima neturi likti viena savo kovoje su liga.
„Mamų unija“ ne tik padėjo, bet tapo antraisiais namais
Regėjimo negalią turintys Deimantė ir Nerijus Jasiai prieš šešerius metus susilaukė matančio sūnaus Adrijaus – didžiausios jų gyvenimo šviesos. Tačiau džiaugsmą netrukus užtemdė diagnozė: retinoblastoma – retas akių vėžys, kurį Lietuvoje gydyti galimybių nebuvo. Liga, kurią Nerijus pats paveldėjo ir dėl kurios vaikystėje neteko regėjimo, buvo perduota ir sūnui.
„Kai išgirdome diagnozę, atrodė, kad griūva visas pasaulis“, – prisimena mama Deimantė.
Šeimai teko pradėti alinantį gydymo kelią Šveicarijoje – daugiau nei 40 kelionių, chemoterapijos, nerimas ir nežinomybė. Šiame kelyje jiems ranką ištiesė paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“, padengęs visas gydymo kelionių ir apgyvendinimo išlaidas.
Pasak mamos, „Mamų unija” jiems tapo antraisiais namais ir tai ne tik finansinė pagalba – tai bendruomenė, kuri leidžia nepalūžti“.
Šiandien berniukas yra gyvybingas, smalsus, lankantis futbolą ir besiruošiantis mokyklai. Liga suvaldyta, tačiau šeimai dar laukia reguliarios patikros Šveicarijoje.
„Džiaugiamės kiekviena diena, kai mūsų vaikas mato pasaulį“, – sako tėvai.
Prieš metus kita šeima – Baltinų – išgirdo siaubingą diagnozę, kuri pakeitė jų gyvenimą – vos pusantrų metų Adomėliui taip pat nustatyta reta akies vėžio forma. Viskas prasidėjo prie pietų stalo, kai tėvai pastebėjo, kad mažylis keistai kilnoja akytę. Iš pradžių atrodė, kad tai žvairumas, tačiau netrukus paaiškėjo žiauri tiesa – retinoblastoma, reta akies vėžio forma.
Tą akimirką, kai išgirdo diagnozę, šeimai atrodė, kad viskas sustojo – liko tik baimė ir nežinomybė dėl savo vaiko ateities.
Gydymui teko vykti į Šveicariją. Nors gydymą kompensuoja valstybė, kelionių ir apgyvendinimo išlaidos šeimai tapo didžiuliu iššūkiu. Į pagalbą vėlgi atėjo „Mamų unija“, padėjusi padengti Adomėlio gydymo Šveicarijoje kelionių ir apgyvendinimo išlaidas (apie 45 000 eurų per metus).
„Kai supratome, kad esame ne vieni, atsirado bent truputis ramybės – tai buvo viltis, kad galėsime tęsti gydymą“, – pasakoja Adomėlio mama.
Per metus berniukas su šeima į Šveicariją vyko jau dešimt kartų – iš pradžių dėl intensyvaus gydymo, vėliau dėl tyrimų. Nors tai buvo emociškai sunkios kelionės, gydymas pasiteisino: po chemoterapijos ir specialių injekcijų į akį augliukai tapo nebeaktyvūs, o tolesnio aktyvaus gydymo nebereikia.
Adrijaus ir Adomėlio istorijos – vienos iš daugelio, parodančių, kaip žmonių paaukoti pinigai virsta realia pagalba vaikams ir jų šeimoms. Sergantiems onkologijos ligomis Lietuvos vaikams jau šį šeštadienį paramą rinks ir Jungtinės Karalystės lietuviai.
Vaikų onkologija: nemažai vilties, tačiau pagalbos reikia nuolat
Kasmet apie 100 Lietuvos vaikų išgirsta onkologinės ligos diagnozę. Kadangi gydymas ir sveikimo kelias dažnai trunka nuo pusės metų iki trejų metų, per metus „Mamų unija“ globoja vidutiniškai 528 vaikus ir jų šeimas.
„Nors vėžio diagnozė visuomet sukrečia, šiandien turime ir daug vilčių teikiančių žinių. Lietuvoje vaikų onkologijos gydymas yra aukšto lygio – dirba profesionalūs specialistai, taikomi modernūs gydymo metodai, todėl net 80–90 proc. vaikų pavyksta pasveikti ir sugrįžti į visavertį gyvenimą“, – sako labdaros ir paramos fondo „Mamų unija“ vadovė Justina Mėlinauskaitė.
Vis dėlto, pasak jos, gydymas – tai ne tik vaistai ar medicininės procedūros. Kiekvienam vaikui ir jo šeimai labai svarbus emocinis palaikymas, saugi aplinka ir galimybė gauti papildomą pagalbą tada, kai jos labiausiai reikia. Būtent čia didžiulę reikšmę turi žmonių ir bendruomenių parama.
„Kiekviena parama prisideda prie geresnės vaikų savijautos, suteikia daugiau ramybės šeimoms ir padeda užtikrinti, kad sunkus gydymo laikotarpis būtų kuo lengvesnis. Tai priminimas šeimoms, kad jos nėra vienos savo kovoje. Todėl šalia sudėtingų statistikos skaičių visada norisi kalbėti ir apie viltį – apie šimtus vaikų, kurie šiandien gyvena, auga, mokosi ir svajoja, nes laiku sulaukė gydymo, pagalbos ir žmonių gerumo“, – sako fondo vadovė.
Kompleksinė pagalba – nuo pirmos diagnozės dienos
Per daugelį metų „Mamų unija“ sukūrė kompleksinės pagalbos sistemą, kuri lydi šeimą nuo pirmųjų diagnozės dienų iki sugrįžimo į įprastą gyvenimą po gydymo. Todėl finansavimo poreikis šiandien apima ne vieną sritį – jis apima visą pagalbos kelią, kuriuo eina vaikas ir jo artimieji.
„Viena svarbiausių mūsų teikiamų pagalbų – apgyvendinimas. Kai vaikas gydomas ligoninėje, kiti šeimos nariai gali apsistoti „Mamų unijos“ Šeimos namuose Vilniuje ir būti šalia savo vaiko pačiu sunkiausiu metu. Taip pat finansuojame reabilitacijos paslaugas gydymo metu ir po jo, nes sveikimas nesibaigia paskutine gydymo diena – dažnai jis tęsiasi dar ilgus mėnesius ar net metus“, – pasakoja J. Mėlinauskaitė.
Ypatinga pagalba reikalinga ir šeimoms, kurių vaikai gydomi užsienyje. Pavyzdžiui, akies vėžiu sergantys vaikai gydymui vyksta į Šveicariją. Nors valstybė kompensuoja gydymą, kelionės ir apgyvendinimo išlaidos lieka šeimos atsakomybe ir gali siekti net 30–40 tūkst. eurų per metus.
„Mamų unija“ yra vienintelis fondas Lietuvoje, kuris padengia į Šveicariją gydytis vykstančių vaikų ir jų šeimų kelionės bei apgyvendinimo išlaidas.
Organizacija rūpinasi šeimomis ir nuo pirmųjų akimirkų ligoninėje. Dažnai, vos kilus rimtiems įtarimams dėl ligos, šeima į ligoninę paguldoma nedelsiant, neturėdama net būtiniausių daiktų. Todėl perduodamos pirminės pagalbos dėžutės su higienos ir kasdienėmis priemonėmis, kurios bent šiek tiek sumažina pirmųjų dienų stresą ir nežinią.
Naujas tikslas – Šeimos namai Kaune
Pasak J. Mėlinauskienės, pagalbos poreikis nemažėja – priešingai, šeimos vis dažniau tikisi ne tik kokybiško gydymo, bet ir emocinės, socialinės bei praktinės pagalbos.
Todėl „Mamų unija“ žvelgia ir į ateitį – jau pradėtas naujų Šeimos namų Kaune projektas. Nors šiuo metu vyksta projektavimo ir žemės darbai, tikimasi, kad po kelerių metų tai taps vieta, kurioje šeimos ras ne tik laikiną prieglobstį, bet ir ilgalaikę pagalbą, stiprybę bei bendruomenę.
„Mūsų tikslas išlieka tas pats – kad nė viena vėžio diagnozę išgirdusi šeima Lietuvoje neliktų viena ir kartu su gydymo įstaigomis galėtume suteikti visą reikalingą pagalbą vaikui bei jo artimiesiems“, – sako ji.
Lietuvių diaspora ir verslas – neįkainojama pagalba
„Lietuvos verslo bendruomenių ir užsienyje gyvenančių lietuvių parama mums yra nepaprastai svarbi. Per daugelį metų įsitikinome, kad didžiausi pokyčiai gimsta tuomet, kai susivienija žmonės, verslai ir bendruomenės, kuriems rūpi ne tik jų pačių aplinka, bet ir tie, kuriems šiandien reikia pagalbos“, – sako J. Mėlinauskaitė.
Pasak jos, lietuvių bendruomenė Jungtinėje Karalystėje nuolat įrodo, kad ryšys su gimtine išlieka stiprus ir gyvas: „Verslo ir bendruomenių pagalba neapsiriboja vien finansine parama. Ji pasireiškia savanoryste, iniciatyvomis, renginiais, laiku, dėmesiu ir nuoširdžiu rūpesčiu. Vėžio diagnozė paliečia visą šeimą, todėl ir pagalba turi būti daug platesnė nei vien medicininis gydymas.
Esame nuoširdžiai dėkingi visiems Lietuvos verslams ir Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenei, kurie savo darbais kasdien įrodo, kad gerumas neturi sienų, o bendrystė gali įveikti bet kokius atstumus”.
Bendrystė su LCCUK, kuri vienija
Fondo vadovė, kalbėdama apie per Didžiąsias Jonines LCCUK rengiamą inciatyvą padėti „Mamų unijai“ įgyvendinti savo tikslus, sako, kad tai yra ne tik kilnus noras rinkti paramą vaikams, kuriems šiandien jos labiausiai reikia. To prasmė yra kur kas gilesnė.
„Tokios akcijos primena, kad Lietuvos žmonės, kad ir kur pasaulyje gyventų, išlieka viena bendruomene. Tai galimybė nutiesti tiltus tarp Lietuvoje gyvenančių žmonių ir tų, kurie savo gyvenimą kuria Jungtinėje Karalystėje ar kitose šalyse. Juk mus visus jungia bendros šaknys, kalba, vertybės ir noras būti reikalingiems vieni kitiems“, – sako J. Mėlinauskaitė.
Pasak jos, kai žmonės susitelkia dėl sergančių vaikų, jie dovanoja ne tik paramą.
„Jie siunčia žinutę šeimoms, kurios šiandien išgyvena sunkiausią savo gyvenimo etapą: jūs nesate vieni, už jūsų stovi daug žmonių, kurie rūpinasi, tiki ir nori padėti.
Todėl kiekviena tokia iniciatyva man yra gražus priminimas, kad, nepaisant atstumų, mes visi esame didelio, mylinčio ir vienas kitą palaikančio tinklo dalis. Ir būtent tas bendrystės jausmas dažnai tampa ne mažiau svarbus už pačią finansinę paramą”, – neabejoja J. Malinauskaitė.
„Tokios akcijos primena, kad Lietuvos žmonės, kad ir kur pasaulyje gyventų, išlieka viena bendruomene. Tai galimybė nutiesti tiltus tarp Lietuvoje gyvenančių žmonių ir tų, kurie savo gyvenimą kuria Jungtinėje Karalystėje ar kitose šalyse. Juk mus visus jungia bendros šaknys, kalba, vertybės ir noras būti reikalingiems vieni kitiems“
Kur nukeliaus paaukoti pinigai
„Nuoširdžiai tikiu, kad kiekviena auka ar įsigytas daiktas pirmiausia perduoda šeimai labai svarbią žinią – jūs nesate vieni“, – sako J. Mėlinauskienė.
Pasak jos, liga paliečia ne tik vaiką – ji pakeičia visos šeimos gyvenimą. Todėl žinojimas, kad kažkur už šimtų ar net tūkstančių kilometrų žmonės galvoja apie juos ir nori padėti, tampa stipriu emociniu palaikymu bei vilties šaltiniu.
Tačiau parama labai greitai virsta ir realia pagalba. Fondo vadovė pabrėžia, kad vaiko sveikimo kelias nesibaigia tuomet, kai baigiasi gydymas. Dažnai būtent po jo prasideda ilgas fizinių jėgų, emocinės pusiausvyros ir pasitikėjimo gyvenimu atkūrimo etapas, todėl dalis Jungtinėje Karalystėje surinktų lėšų bus skirta vaikų reabilitacijai. Ji padės vaikams sugrįžti į vaikystę, mokyklą, draugų ratą ir įprastą gyvenimą.
Kita dalis paramos prisidės prie vieno svarbiausių „Mamų unijos“ ateities projektų – naujų Šeimos namų Kaune kūrimo. „Tikime, kad tai bus ilgalaikė investicija į Lietuvos šeimas – vieta, kur jos ras ne tik laikiną prieglobstį šalia gydymo įstaigų, bet ir visapusišką pagalbą, bendruomenę bei saugumo jausmą sudėtingiausiu gyvenimo laikotarpiu“, – sako J. Mėlinauskienė.
Anot jos, tokios paramos poveikis yra labai konkretus – daugiau vaikų galės gauti reikalingą reabilitaciją, daugiau šeimų sulauks pagalbos tada, kai jos labiausiai reikia, o ateityje dar daugiau žmonių turės galimybę naudotis „Mamų unijos“ teikiama pagalba.
„Todėl kelias nuo žmogaus paramos iki pagalbos vaikui yra labai trumpas. Vienoje jo pusėje yra žmogaus gerumas, o kitoje – vaikas ir šeima, kurie gauna daugiau stiprybės, daugiau galimybių sveikti ir daugiau vilties tikėti ateitimi“, – sako fondo vadovė.
Dvejojantiems: vienas mažas jūsų gestas gali pakeisti labai daug
Paklausta, ką pasakytų žmogui, kuris prie stendo dvejotų, ar verta paremti, J. Mėlinauskaitė atsako trumpai: „Dalyba yra didžiausia daugyba – kartais vienas nedidelis gerumo gestas gali virsti didžiule pagalba vaikui, šeimai ir viltimi tiems, kuriems jos šiandien labiausiai reikia”.
Ji pabrėžia ir dar vieną svarbią žinią – nėra per mažos paramos.
„Labai dažnai girdime žmones sakant: „Ką gi pakeis mano keli eurai?“ Tačiau būtent iš daugybės mažų gerumo gestų gimsta dideli pokyčiai. Kiekviena auka, nesvarbu kokio dydžio ji būtų, yra svarbi. Kai susitelkia daug žmonių, maži geri darbai virsta didžiule jėga – jėga, kuri suteikia vaikams galimybę sveikti, o jų šeimoms – neprarasti vilties.
Todėl norėčiau pakviesti prisidėti ne dėl skaičių, o dėl bendrystės. Dėl žinojimo, kad kažkur Lietuvoje yra vaikas, kuriam šiandien bus šiek tiek lengviau, nes kažkas nusprendė nelikti abejingas. O kai susivienijame dėl vieno tikslo, net ir mažiausias indėlis tampa aukso vertės“, – kviečia nedvejoti ir padėti kiek kas gali J. Mėlinauskaitė.
Labai dažnai girdime žmones sakant: „Ką gi pakeis mano keli eurai?“ Tačiau būtent iš daugybės mažų gerumo gestų gimsta dideli pokyčiai. Kiekviena auka, nesvarbu kokio dydžio ji būtų, yra svarbi. Kai susitelkia daug žmonių, maži geri darbai virsta didžiule jėga – jėga, kuri suteikia vaikams galimybę sveikti, o jų šeimoms – neprarasti vilties.
Mažoji Ieva už savo kurtas apyrankes gautus pinigus taip pat aukos vaikams
Dešimtmetė Ieva taip pat ruošiasi Didžiosioms Joninėms UK, tačiau šiemet jos laukia ne tik šventė. Mergaitė nusprendė savo rankomis pintomis apyrankėmis ir pakabukais prisidėti prie paramos onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams ir visus uždirbtus pinigus paaukos „Mamų unijai“ ir jos globojamiems vaikams.
Ieva pasakoja, kad apie sergančius vaikus galvoja dažnai.
„Man liūdna, kai galvoju apie sergančius vaikus, ir man atrodo, kad tai neteisinga. Vaikai turi žaisti, o ne sirgti. Galvoju, kad jeigu mažas vaikas gali padėti kitiems vaikams, tai ir dideli žmonės gali padėti. O aš moku daryti apyrankes, todėl taip ir nusprendžiau prisidėti“, – sako mergaitė.
Ji norėtų, kad nė vienam vaikui nereikėtų gulėti ligoninėje per Kalėdas ar savo gimtadienį.
„Noriu, kad kuo mažiau vaikų sirgtų ir kad jie kuo greičiau pasveiktų“, – sako Ieva.
Tai ne pirmas kartas, kai ji ryžtasi geram darbui. Praėjusiais metais mergaitė nusikirpo ilgus plaukus ir juos paaukojo vaikams, kuriems reikalingi perukai.
„Galvojau, kad jiems bus smagiau turėti plaukus“, – paprastai paaiškina ji.
Šiemet Ieva Joninėms ruošia net šimtą savo rankomis pagamintų dirbinių – spalvotų bei Lietuvos vėliavos spalvų apyrankių ir pakabukų.
„Paskaičiavau, kad galėčiau surinkti 100 svarų, kuriuos paaukosiu vaikams“, – šypsosi mergaitė.
Ievos mama Lina Almonaitienė sako nesistebinti dukros iniciatyva. Mergaitė nuo mažens auga aplinkoje, kurioje daug kalbama apie bendruomeniškumą, pagalbą ir socialines iniciatyvas.
„Ieva dažnai girdi apie LCCUK veiklą, organizuojamus renginius ir įvairias iniciatyvas, todėl jai natūraliai kyla savų minčių ir idėjų. Ji mėgsta organizuoti, planuoti, tad man ir jos broliui Benui veiklų tikrai netrūksta“, – pasakoja Lina, kuri pati yra LCCUK Valdybos narė.
Anot jos, vertybės vaikams ne tiek išmokstamos, kiek patiriamos.
„Mūsų šeima yra patyrusi netekčių ir išgyvenimų, todėl žinome, kaip greitai gali pasikeisti gyvenimas, kas jame iš tiesų yra svarbu bei vertinga ir kodėl taip svarbu nelikti abejingiems“, – sako Ievos mama.
Per Didžiąsias Jonines UK prie paramos rinkimo prisidės visa LCCUK komanda, o Lina jau žino, ką įsigis iš „Mamų unijos“ stendo.
„Man labai artima „Mamų unijos“ žinutė „Gyventi GERA“, todėl tikrai nusipirksiu ką nors iš šios kolekcijos“, – nedvejoja ji.
LCCUK – beveik du dešimtmečiai paramos ir bendrystės
LCCUK prezidentė Laura Budrienė pasakoja, kad socialinės iniciatyvos ir parama įvairioms organizacijoms yra neatsiejama rūmų veiklos dalis jau beveik du dešimtmečius.
„Nuo pat įkūrimo pradžios, jau beveik 18 metų, kasmet rengiame įvairias socialines iniciatyvas ir lėšų rinkimo akcijas. Per tuos metus surengėme ne vieną išskirtinį renginį, kuriuose dalyvavo ir žinomi žmonės – Jungtinės Karalystės politikai, Lietuvos visuomenės veikėjai bei kultūros atstovai. Mūsų renginiuose yra dalyvavusi buvusi Jungtinės Karalystės premjerė Margaret Thatcher, profesorius Vytautas Landsbergis, režisierė Dalia Ibelhauptaitė, kulinarinių knygų autorė Beata Nicholson ir daugelis kitų“, – sako L. Budrienė.
Anot jos, LCCUK bendruomenė nuosekliai remia įvairias socialines iniciatyvas tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Lietuvoje.
„Praėjusiais metais R. Kaukėno labdaros ir paramos fondui surinkome daugiau kaip 130 tūkstančių svarų. Anksčiau organizavome Maldos pusryčius, kurių metu rinkome paramą socialiai jautriems žmonėms tiek JK, tiek Lietuvoje. Kasmet rengiame ir labdaros vakarą „Charity Ball“, praėjusiais metais rinkome dovanas Šiaulių vaikų centro vaikams. Tokios labdaros kryptys mūsų organizacijai yra labai svarbios ir jautrios. Tikrai matome, kad savo galimybėmis galime prie to prisidėti“, – teigia LCCUK prezidentė.
Pasak jos, sprendimas bendradarbiauti su „Mamų unija“ buvo paremtas bendromis vertybėmis ir pasitikėjimu.
„Norime dirbti su organizacijomis, kurios vadovaujasi panašiomis vertybėmis, yra skaidrios, profesionalios ir kuria ilgalaikius projektus. Kai susipažinome su „Mamų unijos“ veikla, jų tikslais ir vizija, mums iš karto buvo aišku, kad norime eiti kartu“, – sako L. Budrienė.
Ją ypač sužavėjo fondo požiūris į paramą.
„Man labai patiko mintis, kad jiems nėra svarbiausia, kiek pinigų surinksime. Jiems svarbiausia, kad mes tai darome, kad kiekvienas surinktas euras bus panaudotas prasmingai ir pasieks tuos, kuriems jo labiausiai reikia“, – pabrėžia ji.
Paramą rinks parduodami įvairią atributiką
Didžiosiose Joninėse UK LCCUK nariai bendraus su lankytojais ir prekiaus „Mamų unijos“ atributika – džemperiais, kojinėmis, kuprinėmis, krepšiais, specialiais atvirukų rinkiniais, taip pat „Žalgirio“ atributika – kamuoliais, marškinėliais su parašais, knygomis. Bus galima įsigyti ir elektroninių kuponų, skirtų paremti konkrečius fondo projektus.
L. Budrienė sako, kad iš šios iniciatyvos tikimasi ne tik surinkti lėšų, bet ir plačiau paskleisti žinią apie „Mamų uniją“ bei parodyti, kad užsienyje gyvenantys lietuviai gali reikšmingai prisidėti prie pagalbos sergantiems vaikams.
„Nuoširdžiai tikimės didelio JK lietuvių diasporos palaikymo. Taip pat siekiame, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie „Mamų uniją“ ir pamatytų, kad mes čia, gyvenantys Jungtinėje Karalystėje, galime prisidėti net ir mažais darbais. Nusipirkę atviruką už kelis svarus jau parodysime, kad esame stiprūs, vieningi ir galime palaikyti Lietuvos vaikus“, – sako ji.
Anot LCCUK prezidentės, svarbios ne tik surinktos lėšos, bet ir tai, kad ši iniciatyva taptų ilgalaikio bendradarbiavimo pradžia.
„Tai nebus vienkartinis renginys. Tai palaikymo ciklas, kuris dabar prasidės ir kurį norime tęsti ateityje. Tikimės ne tik surinkti nemažai lėšų, bet ir atkreipti dėmesį į pačią problemą. Galbūt atsiras žmonių, kurie norės prisidėti, o gal ir tokių, kuriems patiems reikės pagalbos. Tuomet kartu galvosime, kaip jiems padėti“, – patikina L. Budrienė.
JK verslo bendruomenė išskirtinai socialiai atsakinga
LCCUK prezidentė nuoširdžiai džiaugiasi ir didžiuojasi šios organizacijos nariais bei visa JK lietuvių verslo bendruomene, kuri, pasak jos, yra itin socialiai atsakinga.
„Mūsų prekybos ir amatų rūmų nariai visuomet pirmi ateina į pagalbą – kiek gali, tiek padeda. Kai pildėme lietuvių vaikų svajones, per dvi dienas buvo nupirkta viskas, ko reikėjo, o žmonės ieškojo dar daugiau svajonių, kurias galėtų išpildyti“, – pasakoja ji.
Praėjusių metų „Charity Ball“ renginyje dalyvavo apie 150 žmonių – nuo smulkiųjų verslininkų iki didelių įmonių atstovų.
„Jie ne tik aukoja pinigus. Vieni prisideda prizais, kiti – savo darbais ar paslaugomis. Viena kompanija pasiūlė nemokamai nugrimuoti visus atlikėjus, kita – fotografuoti renginį. Jeigu negali prisidėti finansiškai, prisideda sklaida. Tai labai didelis susitelkimas ir bendrystė, dėl kurios galima didžiuotis“, – sako L. Budrienė.
Anot jos, įsitraukimas į tokias iniciatyvas yra ir svarbi žinutė aplinkiniams.
„Įmonių vadovai taip rodo pavyzdį savo darbuotojams, partneriams ir bendruomenei – kaip svarbu padėti, dalintis ir būti geriems. Net maža iniciatyva tampa labai didele ir iš jos gimsta gražūs projektai. Kiekviena mažutė auka padaro labai dideles širdis“, – neabejoja LCCUK prezidentė.
Ji prisimena ir praėjusiais metais vykusį golfo bei teniso turnyrą, kurio metu surengtame nedideliame aukcione vos per 40 minučių buvo surinkta daugiau nei 6 tūkst. svarų.
„Žmonės ne tik pirko, bet ir tiesiog aukojo. O pagalba vėžiu sergantiems yra labai jautri tema – praktiškai visi savo aplinkoje turime su tuo susidūrusių žmonių ir suprantame, kokiose siaubingose situacijose atsiduria ne tik sergantys, bet ir šalia jų esantys. Tad neretai mūsų geri darbai daromi tyliai, bet džiaugsmas po to ateina labai garsiai“, – šypsosi L. Budrienė.
